Karo technikos muziejus
(+370 5) 2 377 077,
Liubavas
Netoli Vilniaus esantis Liubavas – vienas seniausių Lietuvos dvarų, įsikūręs vaizdingoje vietovėje prie Gerėjos upės, dabar vadinamos Žalesa.
Jau 1546 metais Lietuvos valdovo Žygimanto Augusto dvaro iždo knygoje detaliai aprašyti tuo metu remontuoti Liubavo tvenkiniai. Per daug šimtmečių Liubavo dvaras išgyveno didžiules permainas – kadaise jo teritorijos siekė net Siesarties ežerą, o sovietmečiu jis patyrė nemenkus išbandymus.
Liubavą valdė kilmingieji – pradedant Goštautais, karališkąja šeima, kunigaikščiu Mikalojumi Radvila Ruduoju, Golejevskių šeima, politikais Krišpinais-Kiršenšteinais ir baigiant grafais Tiškevičiais bei talentingaisiais Slizieniais. Liubave gyveno ir kūrė garsus XIX amžiaus Lietuvos skulptorius Rapolas Slizienis.
XVIII a. viduryje Vilniaus katedros kanauninkas Mikalojus Tiškevičius (1721–1796) pastatė Liubavo dvaro baroko architektūros ansamblį su didžiuliais dviaukščiais vartais, kuriuose gyveno dvaro orkestras ir kiti patarnautojai. Neseniai restauruotuose XVIII a. Liubavo dvaro oficinos ir oranžerijos pastatuose taip pat įrengtos ekspozicijos.
Pilnas paslapties, netikėtumų ir atradimų, pats romantiškiausias Lietuvos dvaras – Liubavas (meilė, santuoka) pristatomas skulptoriaus Gintaro Karoso iniciatyva įkurtame muziejuje, unikaliame akmens mūro dvaro vandens malūne.
Technikos paveldo paminkle pasakojama beveik pusės tūkstančio metų dvaro istorija, pristatoma dailė, architektūra, tarpukario dvaro gyventojai, malūnininkai, malūno technologiniai procesai, demonstruojama jo autentiška įranga.
Už kokybišką Liubavo dvaro vandens malūno-muziejaus restauraciją jam suteiktas garbingas ES ir Europa Nostra kultūros paveldo apdovanojimas.
Muziejus veikia nuo balandžio 15 d. iki spalio 15 d.
Darbo valandos: šeštadieniais – sekmadieniais nuo 10 iki 18 val.
Dėl lankymo šiokiadieniais būtina susitarti iš anksto.
Bažnytinio paveldo muziejus
Vilniaus gynybinės sienos bastėja